Apie Lietuvos kompiuterininkų sąjungą

Apie Lietuvos kompiuterininkų sąjungą

1. Kas yra LIKS
2. LIKS tikslai
3. Pagrindiniai LIKS darbai
4. LIKS narystė tarptautinėse ir Lietuvos organizacijose
5. LIKS veiklos būdai ir formos
6. LIKS valdymas
7. LIKS nariai ir sekcijos


1. Kas yra LIKS

Lietuvos kompiuterininkų sąjunga (sutrumpintai ir toliau tekste LIKS) yra savanoriška, savaveiksmė įvairių profilių kompiuterininkų, informatikos specialistų bei mėgėjų kūrybinė visuomeninė organizacija. LIKS veikia laikydamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatymo, kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir savo veiklą grindžia LIKS Statutu.

LIKS steigiamasis suvažiavimas įvyko 1989 m. rugsėjo 19–21 d.
Oficialiai LIKS įregistruota 1990 m. sausio 29 d. (registravimo pažymėjimas).
LIKS būstinė yra Vilniuje.


2. LIKS tikslai

  • skatinti informatikos kaip perspektyvaus šiuolaikinio mokslo ir svarbios ūkio šakos plėtrą Lietuvoje;
  • formuoti visuomenės ir Vyriausybės nuomonę deramo šalies informacijos resursų tvarkymo ir informacinių technologijų naudojimo klausimais;
  • rūpintis informatikos specialistų ir vartotojų rengimu bei jų kvalifikacijos tobulinimu, o taip pat informatikos mokymu bendrojo lavinimo mokyklose;
  • puoselėti profesinį bendravimą, keitimąsi aktualia probleminės srities informacija, plėsti vidinius ir tarptautinius ryšius;
  • ugdyti LIKS narių profesinę etiką, padėti ginti jų autorines teises, atstovauti kompiuterininkų profesinius bei autorinius interesus tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.


3. Pagrindiniai LIKS darbai


4. Lietuvos kompiuterininkų sąjungos narystė tarptautinėse ir Lietuvos organizacijose

Nuo 2001 m. LIKS yra
Tarptautinės informacijos apdorojimo federacijos (IFIP) narė  [mokestį remia LMT]
Nuo 1996 m. LIKS Intelektikos sekcija yra
Europos dirbtinio intelekto asociacijos (EurAI)
narė  [narystės mokestį remia LMT]
Nuo 2000 m. LIKS yra
Europos kompiuterio vartotojo pažymėjimo (ECDL) fondo
narė
Nuo 2020 m. LIKS yra
Tarptaut. dirbtinio intelekto ir kvantinių technologijų (INAIQT) fondo
mokslinių tyrimų partnerė
Nuo 2003 m. LIKS yra
Vidurio, Rytų ir Pietų Europos kompiuterininkų sąjungų asociacijos (IT STAR) narė
1998–2018 m. LIKS buvo Europos informatikos specialistų sąjungų tarybos (CEPIS) narė [šiuo metu narystę sustabdėme]

Nuo 1998 m. LIKS yra Lietuvos standartizacijos departamento [kuris yra Tarptautinio standartizacijos organizacijos / Tarptautinės elektrotechnikos komisijos (ISO/IEC), Europos standartizacijos komiteto – Europos elektrotechnikos standartizacijos komiteto (CEN-CENELEC) narys] Technikos komiteto (TK 4) „Informacijos technologijos“ narė
Nuo 1994 m. LIKS yra  nacionalinio informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektoriaus
Asociacijos „INFOBALT“ narė
Nuo 2013 m. LIKS ir „ECDL Lietuva“ yra vieni iš
Nacionalinės skaitmeninės koalicijos
steigėjų
Nuo 2004 m. LIKS yra tarptautinio
Informatikos ir informatinio mąstymo konkurso „Bebras“ partnerė
(„Bebro“ 2021 m. kalendorius)

 


5. LIKS veiklos būdai ir formos

Lietuvos kompiuterininkų sąjunga:

  • organizuoja susirinkimus, konferencijas, diskusijas, seminarus, kursus, mokymus, stovyklas ir kitus renginius arba remia jų organizavimą;
  • skelbia konkursus, varžybas, skiria LIKS premijas, stipendijas, teikia kandidatus valstybinėms bei kitoms premijoms;
  • leidžia periodinius, tęstinius ir vienkartinius leidinius, kaupia ir skleidžia aktualią informaciją, informuoja visuomenę apie savo veiklą per masinės informacijos priemones;
  • palaiko ryšius ir sutarčių pagrindu bendradarbiauja su įvairiomis visuomeninėmis, valstybinėmis, kooperatinėmis bei privačiomis organizacijomis Lietuvoje ir užsienyje, turinčiomis bendrų tikslų informatikos srityje;
  • savo iniciatyva arba pagal užsakymus organizuoja renginius, vykdo autorines ekspertizes, kuria originalius projektus, programinę įrangą bei kitus autorinius kūrinius, svarbius informatikos plėtotei šalyje;
  • gali steigti įstatymų nustatyta tvarka firmas, akcines bendroves, bendras įmones, redakcijas, fondus, institutus, mokyklas ir kitokias organizacijas, turinčias juridinio arba fizinio asmens teises;
  • tarpininkauja sąjungos nariams įsidarbinant Lietuvoje ir užsienyje, rūpinasi jų profesiniais reikalais, padeda ginti jų teises.


6. LIKS valdymas

LIKS veiklą savo kompetencijos ribose valdo šie vadovaujantys organai:
Suvažiavimas, Taryba ir vykdantysis organas – Valdyba.


7. LIKS nariai ir sekcijos

LIKS sudaro tikrieji nariai ir garbės nariai. Tikruoju nariu gali būti kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, prisidedantis prie informatikos plėtros Lietuvoje ir pripažįstantis LIKS Statutą.Tikruosius narius priima LIKS arba jos sekcijų išrinkti vadovai arba jų paskirti valdytojai, pateikus pareiškimą-anketą su dviejų narių, priklausančių LIKS ne mažiau kaip dvejus metus, tarpininkavimu bei sumokėjus stojamąjį ir nario mokestį už einančius metus. Garbės nariais renkami asmenys, Lietuvos ir užsienio piliečiai, turintys ypatingų nuopelnų informatikai Lietuvoje ir sutinkantys jais būti. Garbės narius renka LIKS Suvažiavimas. Garbės nariai turi teisę dalyvauti LIKS veikloje ir gauti iš LIKS pagalbą savo profesinėje veikloje.
Sprendžiamąjį balsą LIKS veikloje turi tik tikrieji nariai. Garbės nariai turi patariamąjį balsą.
Žr.: kaip tapti LIKS nariu.

LIKS nariai gali grupuotis į temines ir (arba) teritorines sekcijas.
Sekcijos įsteigiamos LIKS Tarybos sprendimu ne mažiau kaip 9 LIKS narių iniciatyvinės grupės teikimu. Sekcijos vidaus tvarką nustato pati sekcija. Ji pati renka savo vadovus, skiria valdytojus (jei tokie numatomi), gali turėti juridinio asmens teises. Savo veikloje sekcijos vadovaujasi Statutu. Tarybos sprendimu sekcijos atstovas gali būti kooptuotas į Tarybą arba Valdybą.
Šiuo metu Lietuvos kompiuterininkų sąjungoje yra apie 400 narių ir 11 sekcijų.